dobtas

dóbtas sm. (1) 1. žr. dobstis: Marškiniai vienos skaros – tik dóbtas Brt. Kas iš to daikto – jau tiktai dobtelis J.Jabl. Dar mano močiutės staltiesė, bet jau tik dobtẽlis (vos siūleliai laikosi) Brt. 2. žr. dobstė 2: Senis vos pakriošina – jau tik dóbtas Brt.